Pastatytas 1866 m., namas Nr. 238 iškilęs per penkis aukštus virš rūsio. Jo plotas – apie 4 600 kvadratinių pėdų, jis stovi 19 × 100 pėdų sklype, pasižymi naujai restauruotu kalkakmenio atspalvio fasadu ir dailylentėmis apdailintu liftu, aptarnaujančiu kiekvieną aukštą. Interjerą suformavo XX a. septintojo dešimtmečio gyventojas Pierre’as Scapula – Paryžiaus dizaineris, kurio užsakymai apėmė Stavroso Niarchoso jachtų interjerus bei princesės Lee Radziwill namus Niujorke ir Paryžiuje. Būtent Scapula sukūrė prancūzišką atmosferą, kurią šiandien matome name. Vėliau namas tapo pirmojo Europos Sąjungos atstovo Jungtinėse Tautose rezidencija Niujorke. Šiuo metu jis restauruotas iki muziejinio standarto, laikantis XVIII amžiaus dvasios.

Įėjus jus pasitinka klasikinės miestietiško namo architektūros reikalaujama patalpų seka: prieškambaris, Didysis salonas ir Svetainė.

Pirmiausia patenkate į viso kambario dydžio fojė, iš kurios liftu galima patekti į visą namą, kartu užtikrinant kitų aukštų privatumą. Čia sienų apdaila paprasta, sukurta pagal Versalio rūmų sargybos salę priešais Liudviko XV privačius apartamentus; marmurinių grindų raštas, bombė komoda, veidrodžiai ir sieniniai šviestuvai visiškai atitinka laikotarpį. Iš fojė patenkama į svečių drabužinę ir puošnų rokoko stiliaus aukso bei onikso tualeto kambarį.

Toliau kylate plačiais laiptais, kurie nėra visiškai uždaryti sienomis ir leidžia vizualiai susisiekti su žemiau esančia erdve, Didžiojo salono veidrodžiais ir krištoliniu sietynu. Čia – dvylikos pėdų aukščio lubos, trijų šimtų metų senumo Prancūzijos Il de Franso stiliaus sienų apdaila ir židinys, kuriuos abu Scapula atgabeno iš Prancūzijos. Malkomis kūrenamas židinys veikia. Dideliame veidrodiniame viršžidinyje įkomponuotas Nicolas Lancret (1690–1742) paveikslas, o elektrifikuotas senovinis krištolinis sietynas atkeliavo iš baronienės Albuquerque rezidencijos pastate „Dakota“. Dvigubos prancūziškos durys atsiveria į balkoną, iš kurio atsiveria vaizdas į ramų sodą. Paryžiaus Versalio rašto parketas, antikvariniai baldai ir integruota garso sistema užbaigia šį išskirtinį kambarį.

Šalia yra Svetainė, kurią Scapula suprojektavo kaip Salle de Glace, arba veidrodžių kambarį, atkartodamas XVIII amžiuje mėgtą interjerą su autentiškai proporcingomis dailylentėmis ir paauksuotais lipdiniais. Įmontuotos knygų spintos, paauksuoto bronzos dekoruotos apšvietimo detalės ir didelis rašomasis stalas leidžia šią erdvę naudoti kaip kabinetą, biblioteką arba papildomą priėmimų vietą.

Vienu aukštu aukščiau yra pagrindiniai apartamentai, apkalti prancūzišku ąžuolu ir padengti au cappuccine apdaila. Importinį prancūzišką židinį puošia daugiau nei šimto metų senumo drobės tapyba „Romos forumo statyba“, kurią pirmasis namo Nr. 238 savininkas parsivežė į Niujorką iš savo medaus mėnesio. Čia yra dvi drabužinės, į kurias galima įeiti, ir įmontuotos daiktų laikymo spintos; šalia įrengta baltojo Kararos marmuro vonia su šešių pėdų ilgio vonia ir dvigubu praustuvu.

Tame pačiame aukšte, pastato priekinėje dalyje, yra svečių kambarys, suprojektuotas kaip nedidelė Chambre de Parade, išsiskiriantis lovos apmušalais ir sienų apdaila. Sienos išklijuotos „Scalamandré“ šilku, o kambarys apstatytas Liudviko XV stiliaus baldais. Prie miegamojo esantis vonios kambarys su langu išklotas žaliu marmuru, jame įrengtas didelis retas purpurinio marmuro praustuvas; persirengimo vonios kambaryje yra spintos ir įmontuotos daiktų laikymo vietos.

Aukščiau esančiame aukšte yra venecijietiškai dekoruotas miegamasis su vaizdu į sodą, židiniu, trimis atverčiamais ir atveriamais langais, persirengimo kambariu su baltu praustuvu bei auksinėmis furnitūros detalėmis ir kojelėmis, įeinama drabužine ir vonios kambariu, išklotu penkių rūšių marmuru. Priekinėje dalyje įrengti dviejų kambarių apartamentai personalui su vonios kambariu; juos galima atskirti nuo likusio namo ir pasiekti liftu. Net ir čia netrūksta stebuklų: galvūgalis – aukštos kokybės bronzos liejinys, kuris dabar, regis, buvo atkeltas nuo ilgai nugriauto Grand Central terminalo šiaurinio fasado viršdurio plokštės.

Galiausiai, penktojo aukšto mansarda, įrengta XX amžiaus vidurio modernizmo stiliumi, visiškai kitokia nei likusi namo dalis.

Built in 1866, Number 238 rises five stories over a cellar. It has approximately 4,600 square feet on a 19 by 100-foot lot, a newly restored limestone-toned facade, and a paneled elevator serving every level. Its interiors were shaped by its 1960s occupant, Pierre Scapula, the Parisian designer whose commissions included yacht interiors for Stavros Niarchos and the New York and Paris homes of Princess Lee Radziwill. Scapula is responsible for the French ambiance we see in the house today. Later, the house became the New York residence of the first European Union Representative to the United Nations. At present it is restored to museum quality standard in the spirit of the eighteenth century.

Upon entering you are greeted by the sequence of rooms mandatory to classic townhouse architecture: Anteroom, Grand Salon and Drawing Room.

First, you arrive at the room-size Foyer, which provides access to the whole house by elevator while assuring privacy to the other floors. Here the paneling is simple, patterned after the Guard Hall outside the Louis XV private suite at Versailles, and the marble flooring pattern, the bombé chest, the mirrors and the sconces are all appropriate to the period. A guest closet and the Gold and Onyx Powder Room, in the flamboyant Rococo style, open off it.

Next, you ascend the wide stairway, which is not fully enclosed by walls and allows a visual connection from the space below to the mirrors and crystal chandelier of the Grand Salon. Here are twelve-foot ceilings and three-hundred-year-old Île-de-France style paneling and a fireplace, both brought from France by Scapula. The woodburning fireplace works. The large mirror trumeau contains a painting by Nicolas Lancret (1690-1742), and the electrified antique crystal chandelier came from the residence of the Baroness Albuquerque in the Dakota. Twin French doors open to a balcony overlooking the tranquility of the garden. Parquet de Versailles flooring, antique furnishing and an integrated sound system complete this exceptional room.

Adjoining is the Drawing Room, styled by Scapula as a Salle de Glace, or mirror room, in which he replicated an eighteenth-century favorite with authentically proportioned panels and gold leaf moldings. Enclosed bookcases, doré bronze lighting fixtures and a large desk allow the space to be used as an office, a library or additional entertaining space.

One floor above is the Primary Suite, paneled in French oak in an au cappuccine finish. The imported French fireplace is topped by a canvas mural more than a hundred years old, "The Construction of the Roman Forum," brought back to New York from his honeymoon by the first owner of 238. There are two walk-in closets and built-in storage, and adjoining is the white Carrara marble bath with a six-foot soaking tub and double sinks.

On the same floor, at the front of the building, is the Guest Room, styled in the manner of a small Chambre de Parade and notable for its bed hangings and paneling. The walls are covered in Scalamandré silk, and the room is furnished in the Louis XV style. The ensuite windowed bath is finished in green marble with a large, rare purple marble vanity sink, and the dressing bath contains closets and built-in storage.

On the floor above is a Venetian decorated bedroom overlooking the garden, with a fireplace, three tilt-and-turn windows, a dressing room with a white vanity sink and gold fixtures and legs, a walk-in closet, and a bathroom finished in five kinds of marble. At the front there is a two-room-and-bath staff suite which can be shut off from the rest of the house and reached by elevator. Even here wonders abound: the headboard is a high-quality bronze casting that now appears to have come from an overdoor panel of the long-demolished north facade of Grand Central Terminal.

At last , the fifth-floor penthouse, done in a mid-century modern style, entirely different from the rest of th